Užeiti į svetainę

Atlikėja Mia išvengė skiepo ir gavo galimybių pasą: ragina tai daryti ir kitus. Ar pritariate?


Patinka? Pamėk!

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓

Atlikėja Mia Pilibaitytė dar gruodžio mėnesį persirgo koronaviruso ir teigė, jog neketina skiepytis, kad gautų galimybių pasą. Tiesa, visai neseniai paaiškėjo, kad to daryti bent kuris laikas jai tikrai nereikės ir ji jau jį turi.

Reklama

Naujienų portalui tv3.lt M. Pilibaitytė daugiau papasakojo apie situaciją.

Pasak moters, ji visai neseniai pajuto peršalimo simptomus, todėl nusprendė pasidaryti koronaviruso testą: „Pajutau peršalimo simptomus, kuriuos aš pajaučiu kiekvieną rudenį. Aš dirbu su žmonėmis, o ir yra masinė psichozė dėl pandemijos, todėl aš ėjau pasidaryti testus. Dariausi net ne 1 testą, o 3. Visi jie buvo neigiami.

Reklama
Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau įdomybių - sekti mūsų „Facebook“ puslapį SEKTI

Po 3-io koronaviruso testo, supratau, kad man reikia patikrinti antikūnius. Esu persirgusi koronavirusu. Juo užsikrėčiau gruodžio mėnesį. Sirgau pakankamai sunkiai. Aišku, kad negulėjau ligoninėje, bet tikrai nebuvo lengviausia forma. Po ligos tikrai turėjau nemažą kiekį antikūnių. Kovo mėnesį ėjau į realybės šou. Tikrinausi vėl antikūnius ir jų jau turėjau perpus mažiau. Dabar turėtų kaip ir nebūti antikūnių, tačiau pasidarius antikūnių testą pamačiau, kad pas mane jų yra praktiškai tiek pat, kiek ką tik būčiau prasirgusi koronavirusu. Vėl šoktelėjo antikūniu skaičius, tačiau aš dabar nebuvau sirgusi šia liga.“

Mia įsitikinusi, kad šie antikūniai pradėjo daugintis, kadangi organizmas bando kovoti su peršalimo liga: „Tie antikūniai, kai susiduria su kokia nors liga – pradeda daugintis, nes stoja į kovą su ja. Man toks įspūdis, kad dabar nėra baisu susidurti su ta liga, nes tu jau turi tą apsaugą koronavirusui. Turi antikūnius ir jie tave natūraliai bando apsaugoti. Po 2 mėnesių vėl vyksiu darytis antikūnių testo. Net neabejoju, kad jų bus. Dirbu tikrai su labai daug žmonių ir palaikau artimą kontaktą. Aš ir sakau, kad kam man skiepytis, jeigu mane natūraliai gamta paskiepijo?“

Atlikėja pasidalijo ir patarimu žmonėms, kurie yra persirgę koronavirusu ir nenori skiepytis.

„Jeigu tu jau persirgai koronavirusu anksčiau, tuomet tereikia tik pasidaryti antikūnių testą, kuris nekainuoja tiek ir daug. Gal tau net nereikės skiepytis ir tu turėsi galimybių pasą. Tikrai siūlau tiems, kurie yra persirgę ir nenori skiepytis – pasidaryti antikūnių testą“, – patarė ji.  

Vakcinose nėra nei čipų, nei abortų liekanų

Naujienų portalas tv3.lt pirmena, kad vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – kad vakcinuojant siekiama čipuoti žmones. Profesorės manymu, tai yra aukščiausio lygio absurdas ir į viešąją erdvę paleistas juokais, siekiant pažiūrėti, kiek žmonių tuo patikės.

A. Žvirblienės manymu, jei skiepuose būtų čipai, kurie vakcinuojant būtų įleidžiami po žmogaus oda, nebūtų reikėję laukti COVID-19 vakcinos – juk tai būtų galima daryti per kitus skiepus, pavyzdžiui,  nuo erkinio encefalito ar gripo.

„Tai yra labiausiai nieko bendro su tikrove neturintis mitas. Tai yra tokio lygio absurdas, kad man kartais atrodo, kad jis yra visiškai dėl juoko sugalvotas, paleistas į visuomenę ir kažkas iš to juokiasi“,  – komentavo profesorė.

Kitas dažnai sutinkamas mitas, jog vakcinose yra beždžionių arba abortų ląstelių liekanų. RNR vakcinos, tokios kaip „Pfizer“/BioNTech“ ar „Moderna“, neturi nieko bendro nei su gyvūnų, nei su žmonių ląstelėmis, tad jų ten tikrai nerasite. Tokiose vakcinose naudojamos dirbtinės, sintetinės RNR molekulės. Ten virusas nekultyvuojamas ir jokios – nei gyvūnų, nei žmogaus – ląstelės jų gamyboje nenaudojamos.

Vakcinų gamybos procese ląstelės naudojamos tik tada, kai virusas yra auginamas, nes pats autonomiškai augti negali. Tokiame procese naudojamos ląstelių linijos, kurios gali būti žmogiškos kilmės, tačiau yra išvestos prieš maždaug pusę amžiaus ir laikomos laboratorijose.

„AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinose naudojami adenovirusai, kurie turi įterptą koronaviruso geną. Tam, kad jie būtų padauginti ir tinkami naudoti, yra auginami ląstelių kultūrose, kurios gali būti ir žmogaus ląstelės, tačiau virusas ląstelių kultūrose išauginamas ir vėliau išgryninamas, taip vakcinoje paliekant tik patį virusą.

„Ląstelės vakcinų kūrime naudojamos tam, kad būtų galima virusą padauginti ir paskui išgryninti, tačiau tai nereiškia, kad vakcinose galima rasti tų ląstelių“, – pasakojo A. Žvirblienė.

Jei kur nors perskaitėte, kad vakcina nuo COVID-19 sukels nevaisingumą, galite nurimti – tai neturi nieko bendro. Šis mitas grindžiamas tuo, jog placentos ląstelėse esantis sincitinas struktūriškai yra panašus su SARS-CoV-2 spyglio baltymu, į kurį ir taikosi vakcinos. Tai yra skirtingi baltymai ir moksliškai nėra įrodyta, jog vakcinos galėtų sukelti nevaisingumą.

Reklama

„Jei būtų tokia rizika, tai persirgta COVID-19 liga taip pat turėtų sukelti nevaisingumą“, – teigė A. Žvirblienė.

Veiksmingumas nepriklauso nuo sukūrimo laiko

Dažnai nepasitikėjimas COVID-19 vakcinomis kyla dėl to, jog jos sukurtos ypač greitai. Tačiau, A. Žvirblienės teigimu, vakcinos sukurtos greitai, nes į tai investuota daug pastangų ir lėšų, o tai ir lėmė greitą vakcinų pasirodymą.

Tiesa, kūrimo procesai buvo pagreitinti, tačiau nei vienas etapas nebuvo praleistas – vakcinos išbandytos su gyvūnais, vėliau atlikti klinikiniai tyrimai su keliasdešimčia tūkstančių žmonių ir tada vakcinos įregistruotos. Todėl bijoti nereikėtų – nors vakcina sukurta greitai, jos efektyvumas yra patikrintas.

„Jeigu būtų kilę abejonių dėl vakcinų veiksmingumo ir saugumo, jos nebūtų užregistruotos“, – vakcinų veiksmingumą komentavo profesorė. Pasipiktinimą bei nepasitikėjimą vakcinomis kelia ir faktas, jog po skiepų veido kaukės visiškai atsisakyti dar nebus galima. Tačiau vakcina garantuoja ne galimybę nenešioti kaukės, o padeda išvengti sunkaus sirgimo COVID-19, jo komplikacijų ir mirties.

Profesorės teigimu, vakcina – žymiai saugesnė alternatyva nei persirgimas koronavirusu, nes nežinoma, kas susirgti sunkiai, o kam virusas baigsis mirtimi. Todėl kaukės po skiepo nusimesti negalėsite, bet kuo daugiau žmonių bus pasiskiepiję, tuo laisviau galėsime kvėpuoti, bendrauti ir keliauti.

Mitai su politikos prieskoniu

Pasitaiko ir, rodos, visai nekaltų mitų apie vakcinas. Vienas tokių – priverstinė vakcinacija nuo koronaviruso. Galite nusiraminti – jūsų niekas priverstinai neskiepys ir to jokiuose planuose nenumatoma. Tiesa, nors tokių planų nėra, šis mitas plačiai eskaluojamas, neva kiekvienas bus skiepijamas per prievartą, prieš žmogaus valią.

„Jokia šalis neplanuoja taip daryti, tačiau tokie mitai vis tiek atkakliai yra skleidžiami“, – apie priverstinės vakcinacijos baimę kalbėjo profesorė. Tiesa, kartais mitai, susiję su skiepais, slepia ir politinę potekstę. Tiek JAV, tiek Europa kuria vakcinas nuo netikėtai užpuolusio viruso, tačiau kartais pasirodo tik rusiškos vakcinos propagavimas.

Tokiu atveju, pasak A. Žvirblienės, net nereikia ieškoti, kas tokį mitą paskleidė, nes jis – visai prieš akis.  Tokiu būdu bandoma sumenkinti kitų šalių vakcinas ir kelti nepasitikėjimą, tačiau nereikėtų maišyti politikos su medicina – vakcinų efektyvumą lemia ne kilmės šalis, o atlikti efektyvumo bandymai.

„Nereikia toli ieškoti, iš kur toks mitas atsiranda, nes jis yra tiesiog akivaizdžiai skleidžiamas iš būtent tos pusės, kuri nori kitas vakcinas sumenkinti, pasėti abejones jomis“, – pasakojo A. Žvirblienė.

Šaltinis: tv3.lt

Pasidalinti šiuo straipsniu ↓


Patinka? Pamėk!


Rekomenduojami straipsniai

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami įvairaus pobūdžio straipsniai, surinkti iš viso pasaulio. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.