Londone savarankišką gyvenimą kurti nusprendusi jauna lietuvė netrukus atsidūrė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kalėjime, kuriame ji turėtų praleisti visą likusią gyvenimo dalį.
Šiuo metu 23 metų Emilija Sedleckaitė yra šalia JAE sostinės Abu Dabio esančiame Al Wathba moterų kalėjime ir, jeigu niekas nepasikeis, ji čia bus iki gyvos galvos. Griežčiausia įmanoma bausmė lietuvei skirta už narkotikų laikymą su tikslu juos platinti.
Šią bausmę patvirtino JAE Federalinio aukščiausiojo teismo sprendimas.
Tačiau nuteistosios motina Simonos Sedleckaitė netiki, kad dukra galėjo taip pasielgti – moteris mano, kad ji tiesiog tapo nesąžiningų žaidimų įkaite. Ji kelis metus trunkančią istoriją, su ja susijusius faktus ir svarstymus atvirai išdėstė naujienų portalui
2010-aisiais į Angliją su vaikais atvykusi moteris po 5 metų nutarė grįžti atgal į gimtinę, kur jau gyveno sūnus, o pilnametystės ką tik sulaukusi Emilija nutarė likti Londone, studijas koledže baigusi mergina planavo čia pradėti savarankišką gyvenimą.
2016 metais kovo mėnesį, netrukus po 19-ojo gimtadienio lietuvė dingo, su ja susisiekti buvo neįmanoma ir tik po dviejų savaičių Emilija paskambino mamai ir pranešė, jog yra JAE – čia atvykusi draugės kvietimu ir pagyvensianti pas ją porą mėnesių, rado darbą.
Tačiau merginos viešnagė užsitęsė.
„Matyt, su kažkuo susipažino. Vietiniu vyru, kuris suvaržė jos laisvę ir visiškai kontroliavo.
Kartais ji man paskambindavo, verkdavo, sakydavo norinti namo. Žadėjo greitai grįžti “,, – pasakojo S. Sedleckaitė.
Tačiau 2016-ųjų lapkritį mergina vėl paslaptingai prapuolė – šįkart ilgesniam laikui, ir tik po kelių mėnesių su S. Sedleckaite susisiekė moteris iš Kanados ir pranešė, kad jos sesuo yra tame pačiame kalėjime kaip ir Emilija.
Po kurio laiko Lietuvos diplomatinė atstovybė patvirtino šią žinią.
Nuo tada ėmė aiškėti ir bylos detalės.
Anot motinos, 2016 metų lapkritį jos dukra pasitiko kažkokį vaikiną oro uoste, grįžo su juo į viešbutį, šis išėjo palikęs seife kažkokius vaistus, o kambaryje likusią lietuvę netrukus sulaikė vietos policijos pareigūnai. Paaiškėjo, jog minėti vaistai buvo kodeinas ir „Midozalam“, kurie laikomi narkotinėmis medžiagomis.
Kadangi tyrimo metu merginos kraujyje narkotikų pėdsakų nerasta, vietos teisėsauga nusprendė, jog ji draudžiamus preparatus platins.
Anot motinos, dukra pasakojo, kad po sulaikymo policininkai ją ne tik tardė, bet ir mušė, kankino, liepė prisipažinti – kad vaistus turėjo savo naudojimui.
Nors kiekis nebuvo didelis, šioje islamiškoje šalyje už bet kokius svaigalus ir narkotikus baudžiama itin griežtai.
Pirmas teismo nuosprendis paskelbtas po metų – tuomet E. Sedleckaitei skirta 1,5 metų laisvės atėmimo ir piniginė bauda, tačiau šį nuosprendį prokuroras apskundė. Dar po pusmečio paskelbtas kitas sprendimas – deportacija iš JAE, bet valstybinis kaltintojas nenusileido ir dar kartą apskundė teismo sprendimą.
Tuo metu Emilijai jau buvo 21-eri ir ji teista kaip suaugusi, merginai teismas skyrė įkalinimą iki gyvos galvos.
Nuteistoji taip pat skundė šį sprendimą argumentuodama tuo, kad jos prisipažinimas išgautas kankinimais, tačiau apeliacija atmesta kaip nepagrįsta.
Motina įsitikinusi, kad jos dukrą galima išgelbėti nuo to, kad ji praleistų visą likusį gyvenimą tolimos šalies kalėjime. Ji mano, kad dėl to daugiau pastangų turėtų įdėti Lietuvos diplomatai.
Draugė, pasikvietusi Emiliją į JAE paskambino mamai ir prašė atleidimo. Ji taip pat sakė, kad niekuo negali padėti.
